2023-ieji darbe: įžvalgos vadovams ir darbuotojams

Praėję metai darbo rinkoje buvo permainingi – aktyviai lėkėme viena kryptimi, o metų pabaigoje papūtė vėjas iš priešingos pusės. Pirmą pusmetį vis dar jautėsi bendras rinkos pakilimas:  vartotojų lūkesčiai vis dar buvo aukšti, darbuotojai drąsiai keitė darbus, stabiliai ir ženkliai kilo atlyginimai, įmonės uoliai ieškojo darbuotojų. Nuo rugsėjo-spalio mėnesio situacija ėmė keistis: įmonės pradėjo stabdyti aktyvią samdą, vis daugiau ženklų bylojo artėjančios recesijos grėsmę.

Paskutiniai penkeri metai Lietuvoje (ir ne tik) buvo darbuotojų aukso amžius: sparčiai kilo atlyginimai (per penkerius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo 65 proc.), buvo kuriamos darbo vietos, didžiulis darbuotojų poreikis didino konkurenciją darbdaviams, bet ne specialistams. Tokia situacija lėmė ir kitas tendencijas: darbdaviai uoliai tobulino organizacijų kultūrą, investavo į darbuotojų mokymą, sudarė sąlygas lanksčiam darbo grafikui ir nuotoliniam darbui, prabilome apie nematytą reiškinį – masinį darbuotojų atsitraukimą (quiet quitting), teikiant prioritetą asmeniniam gyvenimui, emocinė, psichinė bei dvasinė sveikata darbe tapo itin populiaria tema.

Šiandien tenka konstatuoti faktą, kad situacija ryškiai keičiasi. Auga paskolų aptarnavimo ir energetikos kaštai, vis dar didėja darbo užmokestis, vartojimas Lietuvoje ir daugelyje eksporto rinkų lėtėja, todėl įmonėms tenka rimčiau veržtis diržus. Rinkoje nebėra pigių pinigų, mažiau steigiama naujų darbo vietų (2022 gruodžio mėnesį Užimtumo tarnyba registravo 32,1 proc. mažiau darbo vietų, lyginant su lapkričiu; 0,6 proc. augo nedarbas). Girdime ir apie rimtesnius atleidimus. Kurį laiką rėmęsi ankstesniu įdirbiu, sėkmės inercija, ne visi suspėjo laiku užtraukti stabdį išlaidų srityje.

Jei praėjusiais metais, darbdavys džiaugėsi, kad darbuotojas tiesiog yra, šiais metais to akivaizdžiai nebepakaks – teks aktyviai darbuotis. Darbo užmokestis, nors ir augs, jo didinimas bus nuosaikesnis ir tikrai atsiliks nuo metinės infliacijos. Darbo pasiūlymų iš konkurentų specialistai taip pat sulauks gerokai mažiau.

Kadangi visuotinė vadovų ir darbuotojų mokymosi kultūra Lietuvoje įsitvirtino, ir toliau bus investuojama į darbuotojų mokymą, tačiau pinigai bus leidžiami tikslingiau – mokymai bus ne tiek darbuotojų skatinimo, kiek jų auginimo, kompetencijų stiprinimo priemonė.

Pirmas 2023-ųjų pusmetis gera proga vadovams tvirtinti ryšį su savo komanda. Kai darbuotojas nebėra toks pageidaujamas rinkoje, jis turi daugiau motyvacijos klausyti, girdėti ir suartėti su savo vadovu.

Sakykim taip: tai apskritai geras laikas vadovams sustoti ir peržiūrėti procesus, komandų sudėtį, atsakomybes ir vaidmenis. Pastarųjų metų spartus organizacijų vystymosi tempas visiškai neteikė erdvės refleksijai, veiklų optimizavimui. Net neabejoju, šiais metais bus atidžiai pasverta kiekvieno darbuotojo kuriama vertė.

Žvelgiu optimistiškai – tai galimybių metas. Vadovams – galimybė atlikti komandų, procesų auditą, vienyti komandas, įkvepiant jas mūšiui dėl geresnių rezultatų rinkoje. Patys jie nebeateis, teks pasiimti atkakliu darbu.

Darbuotojams šie metai taip pat suteiks galimybių: įmonėms ieškant naujų išgyvenimo būdų stiprinti patirtį ir kompetencijas, ugdyti disciplinos įgūdį, ilgesniam laikui susisaistyti su dabartiniu darbdaviu bei džiaugtis gardžiais tvirto ryšio ir lojalumo vaisiais.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė, sertifikuota ICC koučingo trenerė Baltijos šalims. 

Komentaras skelbtas portale DELFI ir Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.