07 gruodžio, 2020

2020-ųjų lyderystės pamokos

Pabeldus gruodžiui į langus, pats laikas apmąstyti nueinančių metų lyderystės pamokas. Jų tikrai būta.

Be abejo, 2020-ieji dėl COVID-19 krizės yra išskirtiniai. Galbūt jie mums atrodys mažiau ypatingi po dešimties metų, kai būsime patyrę naujų, nenumatytų, šiandien dar nežinomų iššūkių.

Daugelyje organizacijų šis laikas nebuvo „business as usual“, vieni tvarkėsi su išaugusiais užsakymais, kiti dorojosi su užsidarymo grėsmėmis. Beveik visi praktikavomės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, iš namų.

Ypatingi šie metai buvo ir rinkimais Lietuvoje, taip pat ir JAV, į kuriuos įsitraukė labiau politiniu ir ekonominiu gyvenimu besidomintys lietuviai. Ryškėja kartų skirtumai. Visame pasaulyje Z karta ne tik tampa svarbiu, aktyviu pilietiniu segmentu, bet ir tiesiogiai dalyvauja formuojant valdžią.

Šiame iššūkių sūkuryje (atrodo, kitaip šiame pasaulyje jau ir nebus) svarbiau tampa ne strateginė kryptis, vertybių grynumas bei moralumas, greitis, o žmogiškasis faktorius. Turime pripažinti, kad „kaip“ tampa svarbiau už „kas“ ar „ką“. Net ir puikios, perspektyvios idėjos, teisingi, geri dalykai, įgyvendinami grubiu būdu, neįsiklausant, nurašomi; tuo tarpu tušti, prasti, tačiau puikiai komunikuojami tikslai sulaukia pritarimo.

Didėjant švietimo aprėpčiai, pasikeitus ugdymo paradigmai, siekiančiai įgalinti kiekvieną, horizontalėjant vadovų-darbuotojų, lyderių-sekėjų santykiui visame pasaulyje žmonės nori būti įtraukti į sprendimų priėmimą, išreikšti savo nuomonę. Socialinių tinklų veiksnys prie to irgi prisideda.

Taigi vienu esmingiausiu lyderystės „kaip“ tampa gebėjimas dirbti su žmonėmis – dėmesys žmogui, kalbėjimas ir susitarimas; kaip bendrauji, kaip komunikuoji, kaip įtrauki, kokį santykį kuri.

Stebėdama atvejus, kai žmonės nenori girdėti vienas kito, tampa it užsispyrę savo tiesą kartojantys ožiai, matau, kad tokie asmenys yra socialiai izoliavęsi (ne dėl COVID, dėl savo asmeninių savybių), negeba įsijausti į kito žmogaus kontekstą, pilni nuoskaudų, nepažįsta savo tikrųjų motyvų, dėl to nesupranta kitus žmones motyvuojančių veiksnių bei jų interesų.

Grėblys, ant kurio lipa lyderiai, – tai negebėjimas bendrauti su savo sekėjais, susireikšminimas ir susifokusavimas vien į save, nepakankamas žmonėms skiriamas dėmesys. O būtent šiuo laikmečiu, kai esame įkalinti namuose, nutolę vienas nuo kito ir fiziškai, ir interesais, būtent bendravimas, kalbėjimas vienas su kitu ir yra lyderystės bei įgyvendinamo pokyčio esmė, ir net greičio prielaida.

COVID verpete ypač tampa aišku – vienas lauke ne karys. Tik nuosekliai aiškindamas, kas vyksta, ką darau, kodėl darau, girdėdamas kitų argumentus ir juos atliepdamas, galiu sutelkti savo kariauną ir siekti norimo tikslo. Žmonės nežino, kas mano galvoje. Mano sprendimas, mano vizija – ne savaime suprantami.

Taigi kalbėjimas ir susitarimas. Kalbėjimas ir susitarimas. Gerų, dorų, išmintingų, toliaregiškų tikslų ir idėjų neturi griauti prasta komunikacija. Regis, būtent tai yra 2020-ųjų lyderystės pamoka.

 

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė 

Komentaras skelbtas  portale 15min.lt  ir Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.

Taip pat skaitykite

30 lapkričio, 2021

Lyderio dilema: Atsėlinantis virtualus pasaulis: baisėtis, priimti, ignoruoti

Virtualios tikrovės technologijos – vienas labiausiai vystomų sektorių pasaulyje. Mūsų laukia virtualūs sporto klubai, komandinės...

DAUGIAU

23 lapkričio, 2021

Lyderio dilema: Atsakingo verslo viražai

Verslo socialinės atsakomybės dydis apibrėžiamas verslo mastu. Kuo daugiau visuomenės išteklių naudoja verslas, tuo labiau...

DAUGIAU

17 lapkričio, 2021

Lyderio dilema: Pasitikėjimo nėra ir nebus

Pagarbos ir pasitikėjimo stoka visuomenėje dažnai įvardijama Lietuvos nacionaline bėda ir kitu klausimu pereinama prie...

DAUGIAU