Apie tokį paprastą dalyką – klausymą

„Kalbant apie lyderių kompetencijas – tvirtas stovėjimas ant žemės, žvelgimas į pasaulį plačiai atmerktomis akimis, nešališkas informacijos priėmimas – vienas svarbiausių įgūdžių, kuris reiškiasi ir per klausymą.“ – Dr. Alisa Miniotaitė, vadovavimo ir lyderystės ekspertė, ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.

Visą komentarą apie nuovargį darbe klausykite čia: Lyderio dilema: Apie tokį paprastą dalyką – klausymą.

Apie tai, kad klausymas vienas svarbiausių bendravimo įgūdžių, turbūt kalbėti ir nereikia. Visi tas tiesas žinome. Tos tiesos – jos pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.

Taigi ir žinai, kad klausyti svarbu, kad yra keturi klausymo lygmenys, trečias ir ketvirtas – aukščiausi. Trečio atveju ne tik girdi garsą, supranti žodžius, bet ir juos apsvarstai – esi įsigilinęs, ką žmogus sako. Ketvirtasis kai girdi, giliniesi, jau net nesvarstai, o esi visas paskendęs kito žmogaus pasaulyje. Pats esi išnykęs, jokio vidinio dialogo nevyksta. Visas įdėmiausiai klausai, matai dalykus kalbėtojo akimis.

Geriausiai prisimeni senus gerus dalykus netikėtai, su jais susidūręs tikrovėje.

Taigi buvo tokia situacija. Darbe su kolegomis svarstėme į komandą priimti naują narį. Dėl didelio užimtumo galėjau sudalyvauti tik trumpame pirmame pokalbyje, vėliau jų vyko dar keletas. Po komandiruotės grįžusi į darbą, klausiu darbuotojų kaip sekėsi kiti pokalbiai ir užduotys. Kiekvienas pateikia kiek skirtingą, bet iš esmės pozityvią nuomonę. Įdėmiai klausau ir svarstau ką daryti.

Po kurio laiko prisijungia dar vienas kolega, kuris turi kitokią, galima sakyti, neigiamą nuomonę. Diskusija pakrypsta nauja linkme, darbuotojai patys pradeda abejoti naujo kolegos kompetencijomis, girdisi platesnė nuomonių įvairovė. Užduodu dar daugiau klausimų, aiškinuosi iš visų pusių įtempusi ausis, akis ir protą, norėdama kuo geriau suprasti situaciją.

Ar taip būtų, jei aš pati būčiau mačiusi šį darbuotoją? Nieko panašaus. Turėčiau tvirtą savo nuomonę, žinojimą, kuris a priori būtų teisingas. Ar aš klausčiau darbuotojų nuomonės? Taip, klausčiau, bet visai kitu tikslu:

• Tikėdamasi patvirtinimo savo nuomonei, arba
• labai kitokios nuomonės, kuri priverstų mane suklusti, perkratyti savo žinojimą.

Taigi ši situacija man parodė skirtumą, tarp tikro klausymo ir neklausymo. Supratau, kad būtina kito klausti ir klausyti taip, lyg nieko apie tą situaciją nežinotum, turi pamiršti viską ką žinai ir iš visų pusių rinkti informaciją.

Tai yra nešališkas informacijos priėmimas, kitu atveju mes tik ieškom savo nuomonės patvirtinimo arba paneigimo.

Kalbant apie lyderių kompetencijas – tvirtas stovėjimas ant žemės, žvelgimas į pasaulį plačiai atmerktomis akimis, nešališkas informacijos priėmimas – vienas svarbiausių įgūdžių, kuris reiškiasi ir per klausymą.

Geriausiai, žinoma, visos klaidos matosi iš šono. Kai mokymų metu įmonės vadovas pirmas pareiškia tvirtą nuomonę, nėra ko tikėtis, kad kiti išdėstys savąją.

Taip užkertamas kelias ne tik pasidalinimui idėjomis, matymui, nuomonių įvairovei, bet, žinoma, ir klausymui.

O liūdniausia, kad mes vadovai galvojame, kad mūsų nuomonė teisingiausia, geriausia. Dažniausiai esame tuo visiškai įsitikinę ir, turiu pasakyti, tai mus atitolina nuo tikrovės.

Iki kito pirmadienio!

Dr. Alisa Miniotaitė, vadovavimo ir lyderystės ekspertė, ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.

Šaltinis: Žinių radijas.

#lyderiodilema