27 rugpjūčio, 2018

Kodėl nemėgstame sėkmės mokytojų?

Vieni saldūs it cukruoti katinai, kiti „išmetę“ prasegtos apykaklės ir paraitotų rankovių – „tipo“ „sexy“ – įvaizdį, treti sudžiūvę susikaupusiais veidais – tai mūsų sėkmės mokytojai. Visus juos vienija bendras bruožas – jie moko mus, kaip gyventi. Ekspertas žino daugiau, žino geriau. Mes turime klausimus, jis turi atsakymus.

Ar tikrai taip? Dažnu atveju, mes neturime klausimų, o jis vis viena neša mums atsakymus. Mes nenorime nevalgyti mėsos, tačiau gauname paskaitą apie vegetarizmo naudą. Mes patys kuriame verslą, tačiau gauname patarimų, kaip kitaip jį reikėtų vystyti. Galiausiai einame savo keliu, bet ne – kažkas sako, kad kitas kelias mums būtų geresnis.

Kokia sėkmės mokytojų motyvacija? Kai jų klausi, ką tau duoda kitų mokymas, atsako: „gerai jaučiuosi, kai galiu su kitais pasidalinti savo patirtimi“ arba „man svarbu, kad kiti darytų taip gerai, kaip aš“. Užklausus, o ką gi tai duoda, paaiškina: „džiaugsmą, jausmą, kad prasmingai gyvenu“. Kitaip tariant, kitų pagalba tenkinamas savas poreikis gerai jaustis.

Tenka matyti „svieto“ gelbėtojų, kurie taip ir neįvardijo, kad tenkina savo poreikį. Ar tai „ekologiškas“ būdas savo poreikius tenkinti? Tik tuomet, jei ir klientas nori pagalbos.

Pastebėjau, kad kitus mokyti mėgsta žmonės, kuriems vaikystėje trūko meilės ir dėmesio, jausmo, kad esu svarbus. Taigi, šį jausmą taip kompensuoju dabar – aiškindamas, būdamas reikšmingas kitiems. Ekspertas yra aukščiau – ir patirtimi, ir statusu. Dažnai nelaukia, kol kitas ras atsakymą, kuo greičiau išpyškina savąjį. Ir tiesa, kitų gelbėjimas puikiai apsaugo nuo žvilgsnio į save. Žvilgsnio, kuris kartais gali būti labai skausmingas.

Viena priežasčių, kodėl nemėgstame sėkmės mokytojų, ta, kad jaučiame, jog ne mes čia iš tiesų svarbūs. Kitas dalykas – numanome, kad po sėkmes kauke slepiasi paprastas nuodėmingas žmogus. Kodėl tas, kuris skelbia apie sveiką mitybą, vaikšto pilkas ir be energijos, o gelbėjantis gyvūnus – toks piktas ir kandus?

Ar nuodėmingas – tai blogai? Žinoma, ne. Juk visi tokie esame. Tobulybės niekas nepasieks, o kas jos vaikosi, nesidžiaugia Dievo dovanomis „čia ir dabar“. Tai reiškia yra nelaimingas.

Geriausiai kitiems galime padėti būdami patys sveiki ir laimingi, priimdami save su visais savo trūkumais. Taip perduodame pačią geriausią pasaulyje žinią – aš galiu būti laimingas, vadinasi, tu taip pat.

Geras gyvenimo mokytojas – veikiausiai truputį apsipešiojęs, netobulas, pats besimokantis. Gerbiantis kitą ir tvirtai tikintis, kad kitas geba ne mažiau, o gal ir daugiau. Jis leidžia klientui daryti klaidas ir iš jų mokytis. Jis galbūt užduoda klausimą. Žino, kaip saldu rasti atsakymą pačiam.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė

Šaltinis: 15min.lt

Taip pat skaitykite

22 sausio, 2021

Alisa Miniotaitė: Ar gali lyderis rodyti silpnumą?

Dažnai diskusijose apie lyderystę iškyla klausimas, kiek lyderis gali rodyti savo silpnumą ir pažeidžiamumą. Yra...

DAUGIAU

13 sausio, 2021

Alisa Miniotaitė: Neabejojantis lyderis – pavojingas lyderis?

Žmonėms patinka ryškūs ir stiprūs lyderiai. Galima atsikvėpti: „yra kas pasirūpins manimi“. Analizuojant ir studijuojant...

DAUGIAU

08 sausio, 2021

Alisa Miniotaitė: Kam turi užtekti energijos?

Visi turime dvidešimt keturias valandas per parą. Įdomu, kad tai vienintelis dalykas, kurio kiekvienam priklauso...

DAUGIAU