Kuo „koučingas“ skiriasi nuo mentorystės?

Ugdomasis vadovavimas, dar vadinamas „koučingu“ (angl. coaching), yra ganėtinai naujas dalykas. Apie jo istoriją ir padėtį Lietuvoje pasakoja ugdomojo vadovavimo trenerė dr. Alisa Miniotaitė.

„Pati „koučingo“ istorija prasidėjo nuo sporto. Žodis „koučeris“, išvertus iš anglų kalbos, reiškia trenerį. Pirmieji ugdomojo vadovavimo poreikiai atsirado būtent sporto pasaulyje. Toks, koks jis yra dabar, pradėjo vystytis nuo 1990-ųjų metų. Dabar, aišku, tai yra labai universali praktika, kuri yra taikoma įvairiose srityse“, – sako A. Miniotaitė.

Pasak ugdomojo vadovavimo trenerės A. Miniotaitės, ugdomasis vadovavimas gali būti įvairių rūšių: gyvenimo „koučingas“, verslo, lyderių, sveikatos, sporto ugdomasis vadovavimas.

„Ugdomasis vadovavimas yra konsultavimo forma. Ir tų formų yra kelios: gydomasis konsultavimas, pavyzdžiui, psichoterapija, ekspertinis konsultavimas, pavyzdžiui, mentorystė. „Koučingas“ yra tam tikra partnerystė. „Koučeris“ yra kaip partneris, jis nėra už klientą daugiau žinantis, ar bent jau nesilaiko tokios pozicijos, niekada nesako, ką klientui reikia daryti, neteikia patarimų. Pagrindinis „koučingo“ įrankis yra klausimai. Savo klausimu ugdomojo vadovavimo treneris tarsi apšviečia tam tikrą žmogaus sritį. Kai žmogui reikia pagalbos, jis savo klausimais nukreipia dėmesį į reikalingą vietą – būtent taip ir padeda“, – pasakoja ugdomojo vadovavimo trenerė.

Daugiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ ištraukoje.