28 birželio, 2021

Lyderio Dilema: Lyderystė naujai

Pats lyderystės apibrėžimas sako: lyderystė – tai procesas (veiksmas laike), kuomet lyderis, kartu su sekėjais, darydamas jiems įtaką, siekia bendro tikslo. Taigi lyderystės apibrėžime yra šios dedamosios: lyderis, sekėjai, įtaka ir bendras tikslas.

Būtent bendro tikslo – pokyčio kūrimo, problemos sprendimo, iššūkio elementas atskiria lyderius ir „influencerius“ (nuomonės formuotojus). Juk pastarieji su sekėjais neturi bendro tikslo, kartu jie nekuria pokyčio; influenceriai siekia savo (ne bendrų) tikslų – pajamų iš reklamos. Na nebent kokį mitingą ar kokią bangą visuomenėje organizuoja.

Visgi šiame komentare noriu didesnį dėmesį skirti tikslui, vizijai. Iki šiol vizija laikyta „juodąja dėže“, kurios komponentai neaiškūs. Svarbiausia sukurti viltį, norą aukotis, siekti bendro tikslo. Jautėme, kad svarbu atliepti sekėjų poreikius, tačiau kaip tai veikia, mažai išmanėme. Pavyzdžiui, įmonės vizija tapti Nr.1 pasaulyje skambėjo geriausiu atveju kokiems dešimčiai–penkiolikai procentų darbuotojų – tiems konkuruojantiems, kuriems „būti Nr.1“ yra vertybė, esminis pasiekimas.

Šiandien neuromokslas pateikia daugiau žinių apie mūsų motyvaciją. Kai siūlomas tikslas (vizija) atliepia tai, kas mums yra svarbu (galima sakyti, mūsų vertybes), mūsų smegenyse aktyvuojamas dopamino kelias, lemiantis norą veikti, tai yra – motyvacija ir energija. Jei tikslas neatliepia to, kas mums yra svarbu, dopaminas smegenyse nesiskiria, tai reiškia nėra nei motyvacijos, nei noro, nei energijos siekti tikslo.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iš tiesų turime kreipti dėmesį į tai, su kuo dirbame ir kas mūsų žmonėms yra svarbu, kas atliepia jų pamatinius poreikius. Į šį klausimą taip pat galime žvelgti keliais pjūviais – vienas, ką aš noriu sukurti, kitas, kas yra svarbu žmonėms.

Taigi, jei kaip vadovas ar lyderis noriu sukurti kokią inovaciją, turiu ieškoti į savo komandą žmonių, kuriems inovacija, pažanga, kompetencija yra vertybė, antraip turėsiu šutvę slunkių be energijos.

Jei noriu teikti aukščiausios kokybės paslaugas, turiu suburti darbuotojus, kuriems teigiamas kliento grįžtamasis ryšys, nepriekaištingai atliktas darbas kelia pasitenkinimą, antraip kovosiu su vėjo malūnais.

Kita vertus, komanda arba žmonės neretai yra duotybė, ir turiu atliepti jų poreikius, susitarti. Kam rūpi gerovė, kam ramus, komfortiškas gyvenimas be įtampos, kas ieško iššūkių ir įdomaus darbo. Vadinasi, turiu pateikti tinkamą pasiūlymą, taikliai komunikuoti apie viziją, bendrą tikslą.

O kas šiandien labiausiai atlieptų lietuvių širdis? Poreikių girdime įvairių: ir katalikiškos šeimos tradicijų išsaugojimas, ir lygių galimybių bei teisių užtikrinimas kiekvienam, ir saviraiškos laisvė (kaip suprantama ji bebūtų), ir ramybės bei santarvės poreikis, ir vienos pažangiausių Šiaurės Rytų Europos valstybės statusas, ir pakankamos pajamos kiekvienam valstybės nariui, sveika ekonomika bei darnus šalies vystymasis, ir gražūs, žali, ekologiški miestai.

Tiesą sakant, nūdienos Lietuvos vadovų veiksmuose matome geriau ar prasčiau išspręstus matematinius uždavinius. Vieni priima sprendimus, skaičiuodami daugumos nuotaikas, kiti mobilizuoja arba tarnauja savo rinkėjams, treti bando vieną kurpalį užmauti visai tautai. Pripažinkime, kad būdas, kuriuo Lietuvoje bandoma įtvirtinti naujus visuomenės principus tik dar labiau sutelkė ir sustiprino norą ginti vertybes ir vienoje, ir kitoje barikadų pusėje.

Jei norime sutelktų žmonių, energijos, turime ne šiaip atliepti poreikį, ir lyderio, ir žmonių širdyse turi skambėti vienijanti vertybė. Taip vienijosi Lietuvos partizanai, Lietuvos Sąjūdis, vaikų teisių gynėjai ir net dalis Šeimos maršo ar LGBT judėjimo dalyvių. Laukiamas tikslo apdovanojimas – įtvirtinti man asmeniškai svarbūs visuomenės principai žadina motyvaciją veikti ir energiją.

Ar galima dirbtinai sukurti, aktyvuoti (nepatenkintą) poreikį? Galima. Ypač manipuliuojant nesaugumu, nuolat pirštu baksnojant į menamą grėsmę arba išnaudojant didelį COVID sukeltą nepasitenkinimą. Panašu, kad dalis egzistuojančio susipriešinimo remiasi poreikiu išlieti susikaupusį pyktį. Duokdie, kad tai netaptų savaime veikiančiu pykčio malūnu.

Džiugina bent tiek, kad lietuvių tauta turi daug energijos, kurią atėjus reikalui galėsime nukreipti kūrimo ir statymo linkme.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė, sertifikuota ICC koučingo trenerė Baltijos šalims. 

Komentaras skelbtas  portale 15min.lt  ir Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.

Praėjusios savaitės komentarą galite skaityti čia: Pasirūpinti negalima palikti.

Taip pat skaitykite

14 birželio, 2021

Lyderio Dilema: Drąsa nuo sofos

Ar pastebėjote, šiandien apstu drąsių – drąsių nuo sofos, tokių, kurie niekuo nerizikuoja. Jie nerizikuoja...

DAUGIAU

09 birželio, 2021

Lyderio Dilema: Laikas sau

Prieina kolegė: Tiesą sakant, pastaruoju metu klientų užklausos daugiausia apie santykį su savimi, laiką sau....

DAUGIAU

31 gegužės, 2021

Lyderio Dilema: Tau, brangus kolega, turėsiu laiko po mėnesio

Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, rūkėme prie mokyklos įėjimo. Ir rūkėme ne vieni, su mokytojais. Kartais...

DAUGIAU