#MeToo. Lengvas kaltinimas, sunki našta

Prieš keletą metų savo įmonei ieškojome konsultanto. Keletą gautų tinkamų gyvenimo aprašymų atsidėjau. Netikėtai iš vieno atrinktų kandidatų sulaukiau skambučio.

• Sveiki, siunčiau jums savo CV. Noriu pasakyti, kad yra viena problema. Mano pavardė nuskambėjo #MeToo skandale.

Dar bekalbant „pagūglinau“. Taip, žmogus jau kuris laikas be darbo. Radau ir visuomenės dėmesio sulaukusių straipsnių, kuriuose kandidatas minimas.

• Dėkoju, kad informavote. Galvosime.

Neabejoju, šis žmogus būtų geras mokymų vedėjas, konsultantas. Ar galime jį samdyti? Ne. Deja, tai nepriimtina mūsų įmonei, netiks ir mūsų klientams. Ar tikrai žmogus padarė neleistiną veiksmą? Vienas Dievas, jis ir kaltinanti pusė težino. Tačiau pasekmės – milžiniškos. Sugriauta karjera, sutepta reputacija.

Ar man teko patirti seksualinį priekabiavimą? Taip, teko.

Vienas iš įsimintinų atvejų – mokykloje. Informatikos mokytojas pamokos metu pradėjo glostyti nugarą. Buvo nemalonu ir nejauku, nesupratau, kas vyksta. Ar patyriau traumą, ar tai sugriovė mano gyvenimą? Ne. Tai neleistinas elgesys, nusikaltimas. Prievarta gali būti ir fizinė, psichologinė. Pastarosios gyvenime apstu. Neteisybės gyvenime taip pat apstu. Vėliau seksualinį priekabiavimą teko patirti ir darbe.

Svarbu, kad kalbame apie šį reiškinį, kaip neleistiną, nusikalstamą. Svarbu, kad suformavome netoleranciją tokiam elgesiui, kad seksualinį priekabiavimą patyrusios moterys ir vyrai (tokių mažuma) drįsta ginti save. Svarbu, kad moterys mokėtų brėžti ribą: tai nepriimtina, tai neleistina, tai nusikaltimas.

Tačiau kiek atvejų pasaulyje, kai nuo prisilietimo ir bučinio prasideda poros ilgo gyvenimo istorija. Tebūnie ir savaitgalio istorija. Žinoma, tai vyksta abipusiu sutikimu. Atrodo, greitai reikės raštiško sutikimo pasimylėti iš kitos pusės ne tam, kad žinotum, kad ji sutinka, bet tam, kad ji tavęs nepaduotų į teismą. Kaip žinoti, kad kita pusė nori to paties? Žinoma, belieka klausti. Tikiuosi, klausimas dar nelaikomas priekabiavimo forma.

Iškilios moterys, tokios kaip Condoleezza Rice, buvusi JAV Valstybės sekretorė, šiuo metu Stanfordo Universiteto profesorė, Peggy Noonah, publicistė, JAV Prezidento Ronaldo Reigano kalbų kūrėja, aiškiai deklaruoja, kad #MeToo atsigręžia prieš moteris. Moterys atrodo lyg bejėgiai vaikai, kuriuos taip lengva nuskriausti, lyg snaigės, kurias palietus ištirps, jų imama vengti darbe, pasilikti patalpoje dviese, nes neaišku, kokiu kaltinimu tai gali virsti.

Ir savęs klausiu – ką daryčiau, jei patirčiau priekabiavimą darbe? Ką sakyčiau, jei mano dukros patirtų tokį veiksmą? Visų pirma – griežtas asmeninis atkirtis priekabiautojui. Ar tai viešintinas atvejis? Taip, jei trokšti keršto. Silpnumo akimirka žmogui atsirūgs visą gyvenimą. Ar tai adekvati bausmė? Ar tai teisingumas? Galbūt. Suprantame, koks atsakingas ir pasvertas turi būti toks kaltinimas.

Praėjusią savaitę nuo pareigų nušalintas vienos Lietuvos gimnazijos mokytojas. Gautas, pasak šaltinių, anoniminis skundas.

Ši situacija priminė seną anekdotą.

Viena šeima apsilankė pas kitą šeimą svečiuose. Smagiai pavakarieniavo, grįžo namo. Ryte svečiai sulaukia šeimininkų skambučio:

• Pas mus dingo sidabrinių įrankių rinkinys. Gal kartais paėmėte?
• Ne, ką jūs!
• Niekas kitas negalėjo paimti.
• Dieve, tikrai ne! – svečiai nuoširdžiai susisielojo.

Po kelių dienų šeimininkai vėl skambina:

• Žinote, įrankiai visgi atsirado. Bet nuosėdos širdy liko.

Taigi. Galbūt žmogus ir bus išteisintas. Bet nuosėdos liko.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė, sertifikuota ICC koučingo trenerė Baltijos šalims. 

Komentaras skelbtas portale DELFI ir Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.