Nuovargis darbe

„ Galvoju, kad įmonėje neturėtų dirbti darbuotojai, kurie yra pavargę nuo darbo tiek, kad yra abejingi įmonės gyvenimui ir likimui. Ką daryti, kaip išjudinti, pažadinti darbuotojus?“ – Dr. Alisa Miniotaitė, vadovavimo ir lyderystės ekspertė, ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.

Visą komentarą apie nuovargį darbe klausykite čia: Lyderio dilema.

Kartais tenka dirbti organizacijose, kuriose žvelgi į žmones ir matai, kad jie jau nuo visko pavargę. Galvoju, iš kur kyla šis nuovargis?

–          Viskas atsibodę?
–          Nepatinka vadovas?
–          Nebetiki įmone ir jos produktu?
–          Nuolatiniai pokyčiai ir prarastas tikėjimas, kad gali būti geriau?
–          Darbas – tai ne itin malonus būdas užsidirbti pinigų?

Galų gale rankos nusvirti gali ir dėl asmeninių priežasčių – sunkus gyvenimo etapas, nuovargis dėl finansinės įtampos ar santykių problemų.

Žinoma, kiekvieno mūsų atsakomybė būti motyvuotu, žvaliu, tačiau kiekvienas turime teisę ir būti pavargusiu.

Visgi geras darbuotojas tuo ir pasižymi, kad yra motyvuotas, energingas, jam rūpi įmonės veikla. O jei mato, kad nebegali organizacijoje gerai jaustis, veikti su užsidegimu, įvardija problemas, jas sprendžia arba blogiausiu atveju – ieško kito darbo.

Žinoma, kad įsigalėjęs ilgalaikis nuovargis įmonėje – vadovo atsakomybė.

Galvoju, kad įmonėje neturėtų dirbti darbuotojai, kurie yra pavargę nuo darbo tiek, kad yra abejingi įmonės gyvenimui ir likimui.

Ką daryti, kaip išjudinti, pažadinti darbuotojus?

Visų pirma, turiu pasakyti, kad tai neįvyks iš karto, tam reikės skirti laiko, tačiau pakeisti situaciją įmanoma.

Taigi, ką galime ir turime padaryti:

• Įtraukti darbuotojus į vizijos bei ilgalaikių tikslų nustatymą. Čia kiekvienas turi pradėti galvoti, o kaip aš noriu matyti įmonę ateityje, ką aš pats galiu nuveikti, ką aš galiu iš to gauti.
• Išmušti darbuotojus iš įsisenėjusio ritmo – pakeisti susitikimų laiką, juos daryti trumpesnius, energingesnius, rotuotis vedant susitikimus. Pastebėta, kad susitikimai stovint yra efektyvesni nei sėdint.
• Pradėti naujus įdomius projektus, kuriuose darbuotojams teks imtis kitokių atsakomybių, ieškoti informacijos, gilintis į kitų įmonių praktikas.
• Sugalvoti naujų neformalių veiklų, teikiančių iššūkius, išbandymus, keliančių daug smagių emocijų.

Gali būti, kad iš pradžių Jūsų užmojai susidurs su pasipriešinimu. Tai normalu, juk darbuotojams teks išeiti iš komforto zonos. Aišku, vargu, ar tą zoną iš tikrųjų galime pavadinti komforto – veikiau įsišaknijusio nieko nedarymo. Išsiropšti iš tokių patalų kai kam gali būti nelengva. Visgi jau po kelių dienų ar savaičių matysime pokytį.

Kurį laiką taip pat gali atrodyti, kad visa tai darote lyg dėl savęs. Ir darbuotojų reakcija gali būti – ką jis čia sugalvojo, tai jo projektas. Visgi – dėl savo organizacijos. Nenormalu, kai ugnelės darbe nėra. Ji turi būti ir ją tikrai galime įžiebti.

Dr. Alisa Miniotaitė, vadovavimo ir lyderystės ekspertė, ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.