Alisa Miniotaitė: Su kuo valgoma empatija?

Empatija – tai gebėjimas suprasti kito žmogaus jausmus ir patirtį bei juos atliepti. Empatijos funkcija mūsų smegenyse vystėsi evoliucijos metu. Esame socialios būtybės – gebėdami perskaityti kito žmogaus mums siunčiamus signalus, nuspėjame ketinimus – galime apsaugoti save ar kitam padėti. Gebėjimas „skaityti“ kito emocijas – įgimtas (jei nėra autizmo sutrikimo ar Aspergerio sindromo). Tyrimai, atliekami su kūdikiais, patvirtina, kad nuo gimimo mokame pažinti kitų emocijas.

Empatija veikia veidrodiniu principu – atspindime kitų žmonių jausmus savo veiduose, mimikoje ir tokiu būdu siunčiame signalus į smegenis. Dėl to partneriai gyvendami kartu – supanašėja. Atkartodami vienas kito emocijas, įgyjame panašias raukšles.

Kalbant apie evoliuciją: išlieka stipriausi, pakanka pasirūpinti savimi, kodėl tuomet verta gilintis į kito žmogaus jausmus ar patirtis? Vienas lauke – ne karys, ilgai neišgyvensi. Visais amžiais pasaulyje išliko tos šeimos ir tautos, kurios mokėjo rūpintis ne tik savimi, bet ir savo artimu, bendruomene, visuomene.

Net ir versle – jei startuolio likimas priklauso tik nuo savininko, verslas pasmerktas žlugti. Savininkas bus tas „butelio kaklelis“, ties kuriuo kemšasi darbai, idėjos, galimybės.  Laimi tos įmonės, kurios geba išplėtoti veiklą, pradedant nuo komandos subūrimo.

Empatija, viena iš mūsų smegenų socialumo funkcijų, veikiančių vidurinėje kaktinės smegenų srities dalyje,  aktyvuojasi tuomet, kai kitą suvokiame kaip žmogų. Yra terminas – dehumanizacija – kito žmogaus nesuvokimas kaip savęs paties, kaip žmogaus, tuomet ir moralės principai nebegalioja. Dehumanizacija – genocido dedamoji. Genocidas įmanomas tuomet, kai didelė gyventojų grupė kitos visuomenės dalies ar tautos nebelaiko žmonėmis – tokiais pat (gerais) kaip mes. Jie – antrarūšiai, gyvuliai, prastesni, riboti, atsilikę, atgyvenos, „dinozaurai“ ar pan. Propaganda – pagrindinis įrankis dehumanizacijai įtvirtinti. Ir nacistinėje Vokietijoje, ir prieš serbų – bosnių priešiškumo kurstymą bei skerdynes buvo išnaudotos propagandos priemonės, siekiant dehumanizuoti kitą grupę.

Šiandieninėse peštynėse, vykstančiose socialinėje erdvėje ir medijose, kartais vienas kito jau nebematome kaip tokio paties (vertingo) žmogaus.

Visgi šis komentaras apie empatiją vadovo darbe. Vadovas be empatijos nesugebės suburti komandos, atliepti žmonių poreikių. Kokiose konkrečiai situacijose vadovas naudoja empatiją?

• Įsiklausydamas į kolegą/darbuotoją, suprasdamas jo perspektyvą, mintį.
• Pamatydamas, kaip jaučiasi darbuotojas ir gebėdamas atliepti darbuotojo jausmus. Nebūtinai atliepti – tai ašarėlę nušluostyti. Bendrai pastebėjęs tokią darbuotojo jauseną, galiu rinktis kaip reaguoti, spręsti, kas geriausia toje situacijoje. Jei nepastebiu ir pasirinkimo neturiu.
• Komunikacijoje – norėdamas įkvėpti, motyvuoti.
• Kurdamas jaudinančią, vienijančią viziją.
• Mokėdamas suprasti ir atskirti, kuris grubus žodis gali įžeisti, demotyvuoti darbuotoją.
• Kurdamas lygiavertį santykį – žmogus šalia žmogaus. O būtent to nori visi darbuotojai – šalia vadovo jaustis „kaip žmogus šalia žmogaus“.
• Burdamas vieningą komandą. O vieninga juk ta komanda, kurioje yra pasitikėjimas, pagarba ir priėmimas – absoliučiai iš empatijos gimstantys jausmai, moralinės vertybės.

Kai vadovas bus pasirengęs pasiaukoti dėl komandos, tuomet komanda bus pasirengusi aukotis dėl vadovo.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė 

Komentaras skelbtas  portale 15min.lt  ir Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.