09 gegužės, 2022

Lyderio Dilema: Visuotinė keturių dienų darbo savaitė: utopija ar artima tikrovė?

Apie keturių dienų darbo savaitę diskutuojama nuo pat praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Nepanašu, kad būtume reikšmingai priartėję prie tokios darbo praktikos. Štai kodėl.

2000-aisiais metais Prancūzija įvedė sutrumpintą 35-ių valandų darbo savaitę, tačiau šis sprendimas šalies viduje vis dar kritikuojamas kaip sumažinęs valstybės konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Didžiojoje Britanijoje taip pat buvo svarstoma visuotinai įvesti trumpesnę darbo savaitę, tačiau kol kas idėjos atsisakyta, nors šešiasdešimt bendrovių savo noru taikė tokią praktiką ir dalyvavo tyrime.

Kokios šio tyrimo įžvalgos?

50 procentų keturias dienas per savaitę dirbančių darbuotojų pažymėjo, kad jie labiau patenkinti darbu, sumažėjo sergamumas;

77 procentai respondentų įvardijo pagerėjusią gyvenimo kokybę;

64 procentai dalyvavusių įmonių vadovų pažymėjo, kad jų darbuotojų produktyvumas išaugo.

Abiem atvejais darbdavio darbo užmokesčio kaštai didėja 20 procentų. Vadinasi, auga paslaugos, prekės savikaina. Be to, toks sprendimas sunkiai įgyvendinamas esant šiandieniniam specialistų trūkumui visame pasaulyje.

Visgi keturių darbo dienų savaitė turi reikšmingų trūkumų darbdaviams. Kaip tokią praktiką organizuoti? Vieni bando rotuoti darbuotojus. Tai reiškia, kad daliai tenka dirbti šeštadieniais-sekmadieniais, o tai jau tenkina ne visus specialistus.

Darbuotojams patraukliausias variantas – viena laisva diena, prisidedanti prie tradicinio savaitgalio. Abiem atvejais darbdavio darbo užmokesčio kaštai didėja 20 procentų. Vadinasi, auga paslaugos, prekės savikaina. Be to, toks sprendimas sunkiai įgyvendinamas esant šiandieniniam specialistų trūkumui visame pasaulyje.

Keturių dienų darbo savaitės didžiausias privalumas darbdaviams – darbuotojų pritraukimas, didžiausias trūkumas – krentantis įmonės konkurencingumas. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ giriasi viena pirmųjų Lietuvoje (2021 m.) įvedusi sutrumpintą darbo savaitę. Tačiau nepamirškime – tai įmonė monopolininkė, nekonkuruojanti prekės kaina su kitais rinkos žaidėjais.

2017 m. Švedija įgyvendino eksperimentą, kuriame slaugams (-ėms) buvo leista dirbti po 6 valandas per dieną išlaikant tą patį darbo užmokestį. Nors slaugai buvo labiau patenkinti darbu ir teigė, kad jų darbo kokybė gerėjo, visuomenėje šis projektas sukėlė pasipiktinimą – 8 val. per dieną dirbantys piliečiai nenorėjo savo lėšomis (mokamais mokesčiais) finansuoti ilgesnio slaugų poilsio: gyventojų nuomone, kaštai neatpirko naudos.

Ne viena pasaulio įmonė bandė pereiti prie 4 dienų darbo savaitės, tačiau po kiek laiko grįžo prie įprastos savaitės dėl šių priežasčių:

  • sudėtingo personalo administravimo rotuojant darbuotojus;
  • išaugusių kaštų;
  • sumažėjusio konkurencingumo. Jei tavo konkurentas triūsia išsijuosęs, neišvengiamai nebesukuri toks pat vertės.

Kai kuriuose sektoriuose įvesti keturių dienų darbo savaitę sudėtinga – gamybos, klientų aptarnavimo, medicinos, viešbučių ir restoranų – tuose, kuriuose paslaugos turi būti teikiamos kiekvieną dieną.
Kai kuriuose sektoriuose įvesti keturių dienų darbo savaitę sudėtinga – gamybos, klientų aptarnavimo, medicinos, viešbučių ir restoranų – tuose, kuriuose paslaugos turi būti teikiamos kiekvieną dieną.

Belgija šių metų vasarį įvedė 4 dienų darbo savaitę. Nesuklyskime: ji reiškia ne sutrumpintas darbo valandas, o kad 40 darbo valandų, savo pasirinkimu, darbuotojas gali atidirbti per 4 dienas, dirbdamas po 10 darbo valandų per dieną. Nors tyrimų apie produktyvumą Belgijoje dar nėra, sunku įsivaizduoti, kad dirbant po 10 darbo valandų per dieną, o papildomai reikėtų priskaičiuoti ir kelionę į darbą, ir pietų pertraukos laiką, produktyvumas nenukrito.

Automatizavimo sprendimai skatino įmonės plėtrą, bet nesumažino darbuotojų poreikio. Buhalterinių programų įvedimas visame pasaulyje taip pat nesumenkino buhalterių paklausos.

Tikimasi, kad dirbtinio intelekto sprendimai galėtų didinti produktyvumą ir mažinti darbuotojų poreikį. Tačiau naujausi tyrimai (Aghion ir kt., 2022) rodo, kad dirbtinį intelektą pasitelkusioms įmonėms darbuotojų poreikis ne mažėjo, o augo.

Automatizavimo sprendimai skatino įmonės plėtrą, bet nesumažino darbuotojų poreikio. Buhalterinių programų įvedimas visame pasaulyje taip pat nesumenkino buhalterių paklausos.

Ko gero, išeitis švelnesni kompromisiniai sprendimai:

  • lankstus darbo grafikas,
  • galimybė dirbti iš namų,
  • šiek tiek sutrumpinta darbo savaitė. Pavyzdžiui, darbas penktadieniais iki pietų.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė, sertifikuota ICC koučingo trenerė Baltijos šalims. 

Komentaras skelbtas portale DELFI ir Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.

 

Taip pat skaitykite

03 gegužės, 2022

Lyderio Dilema: Tamsioji lyderystės pusė: lyderis – sociopatas

Charizmatiniai lyderiai mus traukia žaisme, artistiškumu, pasitikėjimo savimi spinduliais, visišku užtikrintumu dėl ateities veiksmų. Į...

DAUGIAU

21 balandžio, 2022

Lyderio Dilema: Aš vadovas, tu – kvailys

Tu vadovas, aš – kvailys. Sunku patikėti, tačiau Lietuvoje dalis organizacijų vis dar gyvena pagal...

DAUGIAU

05 balandžio, 2022

Lyderio Dilema: Socialinė motyvacija – ne retenybė, nauja realybė

Dar prieš keletą metų analizuodami darbuotojų motyvacijos tipus – vidinę, išorinę ir socialinę, matėme, kad...

DAUGIAU